Pradžia

NaujienosSpausdinti

Valstybė įsitraukė į alternatyvų skolinimą

Valstybė įsitraukė į alternatyvų skolinimą

Nors susidomėjimas sutelktiniu finansavimu auga, verslas kol kas yra mažiau aktyvus juo pasinaudoti nei gyventojai. Vis dėlto tikimasi, kad sutelktinių paskolų priemonė „Avietė“, vienintelė išsiskirianti tuo, kad valstybė tiesiogiai finansuoja verslo poreikius kartu su kitais finansuotojais, smulkiajam verslui suteiks alternatyvą bankų kreditams. Per porą mėnesių valstybė jau suteikė 5 verslo paskolas apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Sutartis tarp bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir sutelktinio finansavimo platformos „FinBee Verslui“ dėl finansavimo priemonės „Sutelktinės paskolos „Avietė“ pasirašyta spalį. Per šį laiką suteiktos 5 verslo paskolos, siekiančios 75 tūkst. eurų, apyvartiniam kapitalui finansuoti, iš jų apie 22,6 tūkst. eurų sudaro valstybės lėšos. Tokius duomenis pateikia „Invega“.

Vadovaujantis sutelktinio finansavimo platformos „FinBee Verslui“ tinklalapyje skelbiama statistika, jau pateikta 3055 verslo paskolų, kurių suma sudaro 81,76 mln. eurų, paraiškos. Šioje platformoje užregistruota per 10,8 tūkst. investuotojų.

Kviečia plėstis

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui, ieškančiam lėšų, svarbūs visi finansavimo šaltiniai. Šiuo metu sutelktinio finansavimo platformos tampa vis populiaresnės, nes verslas gali lanksčiau ir greičiau pasiskolinti, kai, pavyzdžiui, bankų paskolos ar privataus ir rizikos kapitalo fondų finansavimas netinka, o fiziniai asmenys, turintys laisvų lėšų, gali tapti finansuotojais.

Finansuojamai verslo paskolai gali būti skirta iki 10 tūkst. eurų valstybės lėšų ir maksimali valstybės lėšomis finansuojama suma negali viršyti 40 proc. paskolos sumos. Paskola gali būti teikiama iki 3 metų laikotarpiui ir skirta tiek investicijoms, tiek apyvartiniam kapitalui finansuoti, išskyrus finansinių įsipareigojimų refinansavimą, finansinės veiklos ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto finansavimą.

„Pažymėtina, kad šiuo atveju nauja platforma nebuvo kuriama. Veikiančios sutelktinio finansavimo platformos operatorius pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Invega“ ir įgijo galimybę pagal poreikį naudoti „Avietės“ lėšas priemonės sąlygas atitinkantiems verslo projektams finansuoti paskolų forma. Pasirašyti bendradarbiavimo sutartį ir prisijungti prie priemonės „Avietė“ įgyvendinimo bet kada gali ir kiti Lietuvos banko patvirtinti sutelktinio finansavimo platformų operatoriai“, – pabrėžė ūkio ministras.

Iš viso sutelktinėms paskoloms „Avietė“ finansuoti Ūkio ministerija skyrė 4,615 mln. eurų valstybės lėšų. Jas sudaro 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiu sėkmingai panaudotos ir per įgyvendintas priemones grįžusios ar grįšiančios lėšos.

Fiksuoja nuoseklų augimą

Šalyje auga tiek sutelktinių finansavimo operatorių skaičius, tiek tokios priemonės poreikis. Tiesa, šia finansavimo alternatyva kol kas daugiau susidomėję gyventojai, o ne verslas.

Laimonas Noreika, „FinBee“ vadovas, sakė, kad per daugiau nei trejus veiklos metus bendrovė išdavė šiek tiek daugiau nei 13 mln. eurų paskolų gyventojams ir dar 3 mln. – smulkiajam ir vidutiniam verslui. Per tą laiką platformoje užsiregistravo beveik 11 tūkst. investuotojų. Penktadalis jų – užsieniečiai. Taigi, kaip pabrėžė pašnekovas, bendrovė išlaiko nuoseklų augimą – net ir nuolat didėjant skolinimo apimčiai.

Šiuo metu, anot jo, daugiausia paskolų platformoje sudaro paskolos fiziniams asmenims, kurie dažniausiai skolinasi vartojimo išlaidoms, būstui remontuoti ar automobiliui pirkti. Nemažai žmonių skolinasi esamoms paskoloms refinansuoti.

Tuo tarpu įmonės dažniausiai skolinasi apyvartinėms lėšoms papildyti ar verslo plėtrai vykdyti. Noreikos manymu, neseniai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Invega“ ir buvimas vienintele sutelktinio finansavimo platforma, kurioje valstybė tam tikrais atvejais kompensuoja verslo paskolų palūkanas bei investuoja į paskolas verslui per priemonę „Avietė“, reiškia dar didesnį patrauklumą potencialiems klientams ir didesnį aktyvumą verslo paskolų rinkoje.

Skaičius pamažu auga

Lietuvos banko Licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Viršilienė dienraštį „Lietuvos žinios“ informavo, kad šiuo metu į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų sąrašą įtrauktos devynios įmonės.

Pašnekovės pastebėjimu, nuo 2016 metų, kai įsigaliojo Sutelktinio finansavimo įstatymas, matomas nuosaikus tokių operatorių skaičiaus augimas. 2017 metais į viešąjį sąrašą buvo įtrauktos 6 bendrovės, o šiais metais – 3. Dar keli prašymai šiuo metu nagrinėjami.

Sutelktinio finansavimo platformos operatoriai

UAB „Bendras finansavimas“

UAB „E Finance“

UAB „Finansų bitė verslui“

UAB „Nordstreet“

UAB „Finsmartas“

UAB FMĮ „Myriad capital“

UAB „Lenndy“

UAB Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“

UAB „Trečia diena“

Portalo lzinios.lt informacija