Pradžia

Kuriu versląSpausdinti

Alkotesterius darbovietėms parduodantis Remigijus: „Sumažinome nedarbingumo lapelių skaičių“

Alkotesterius darbovietėms parduodantis Remigijus: „Sumažinome nedarbingumo lapelių skaičių“

 

Remigijus Barkanovas alkotesterių pardavimo srityje veikia ne vienerius metus. Kadaise su bičiuliu buvo pionierius, pradėjęs diegti savaiminio pasitikrinimo alkotesterius pasilinksminimo vietose, o vėliau užčiuopė kitą paklausią sritį – darbovietes. Kainavo daug darbo sukonstruoti klientui patogų įrenginį, galintį automatizuotai tikrinti darbuotojų blaivumą, sisteminti ir analizuoti duomenis. Vis dėlto buvo verta. Dabar Alkotesterių centro klientai – statybų įmonės, geležinkeliai ir daugybė kitų įmonių, beje, ne tik Lietuvos.

 

Alkotesterių centro vadovas Remigijus Barkanovas pasakoja, kad judėti į priekį, galvoti ką nors nauja ir vis ieškoti technologinių galimybių skatina patys klientai. Dabar pagrindinės įmonės prekės – darbe įmontuojami alkotesteriai, o tai – vieno iš klientų kadaise įvardytas pageidavimas. Ši prekė paklausi daugeliui įmonių. Akivaizdu, kaip sako Remigijus, kad į darbą būtina eiti blaiviam, tačiau, kaip žinome, ne visada taip nutinka.

Šiais įrenginiais susidomėjo ypač atsakingą darbą dirbančių įmonių atstovai – statybų, gamybos sektoriaus ar vairavimo. Vadovai gali būti ramūs, kad neblaivus darbuotojas bus identifikuotas tuoj pat, o kaip įrengta sistema į tai reaguos – tik susitarimo reikalas. Gali neatsiverti įėjimo durys arba neįsijungti darbo įrenginys. Vis dėlto, Remigijus juokauja, kad žino kitą teigiamą šio įrenginio požymį. „Negaliu pasakyti visai tiksliai procento, bet dalis įmonių tikino, kad įdiegus mūsų sistemą sumažėjo nedarbingumo lapelių. Nežinau, galime daryti prielaidą, kad žmonės, žinodami, jog juos ryte tikrins, mažiau alkoholio vartoja ir vakare. Galbūt po to ir apskritai mažiau, saikingiau vartoja“, – svarstė verslininkas. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad darbo sauga ir kokybė pagerėja neabejotinai, nes eliminuojamas ir žmogiškumo veiksnys.

„Anksčiau sėdėdavo koks budėtojas, kuris truputį išgėrusį kolegą gal ir praleisdavo. Žinot, kartu dirba ilgą laiką ir pan. O dabar tokių dalykų nėra. Viskas sklandu ir aišku“, – tikino Remigijus.

Viskas prasidėjo nuo kavinių ir barų

 

Paklaustas, kada gimė idėja apskritai sukti tokio pobūdžio verslo link, Remigijus įvardija maždaug 2001 m. Tuo metu su draugu nuvažiavo į parodą ieškoti detalių savo įkurtam autoservisui, tačiau netikėtai, kaip pats sako, „užkabino“ kita verslo tema. „Pradėjome nuo tų paprastų alkotesterių, kurie buvo įrengti daugelyje barų ir kavinių. Žmonės į juos mesdavo kelis litus ir galėdavo pasitikrinti. Pas mus tokie alkotesteriai buvo naujiena, prisimenu, kaip atvežiau pačią pirmą partiją į Lietuvą“, – pasakojo vyras.

Gerus metus prekiavę nešiojamaisiais ir barams bei kavinėms skirtais stacionariais alkotesteriais, kolegos vieną dieną su jais nuvyko pas troleibusų parko vadovą, norėjusį įdiegti ką nors panašaus darbuotojų patikrai. „O kur nukeliaus visi tie duomenys? Mums būtų patogu, kad ta informacija nukeliautų bent pas dispečerę. Ar tai įmanoma?“ – paklausė vadovas Remigijaus ir jo bičiulio. Tada ir kilo mintis – pasidomėti, ar tai įmanoma, pasižiūrėti, ar tokios įrangos yra pasaulyje.

„Pasidomėjau – niekas tokio daikto neturi. Tada pagalvojau, palaukit – jei nėra, o įmonei reikia ir idėja skamba gerai, gal reiktų pabandyti patiems pagaminti? Kadangi pats tokių inžinerinių žinių neturėjau, pradėjau ieškoti subrangovo, kas galėtų padėti realizuoti šitą mintį. Radau, kas gamintų prietaisą. Tada reikėjo rasti ir tuos, kurie galėtų įdiegti programinę įrangą, nes esmė buvo, kad jie galėtų „susikalbėti“. Tuometiniai prietaisai neturėjo kompiuterio. Mums tiesiog reikėjo sukurti unikalų prietaisą, kuris galėtų surinkti informaciją, sugebėtų nuotoliniu būdu „susikalbėti“ su kitais prietaisais“, – apie idėjos vystymą kalbėjo Remigijus.

Gaminti praėjimo kontrolės sistemą Alkotesterių centras pradėjo maždaug 2004 m., o patį prietaisą Registrų centre užregistravome 2005 m. „Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nebuvo tik prietaiso sukūrimas. Turėjome idėją, mąstėme, kaip rinkti tuos duomenis, juos analizuoti, pateikti ataskaitas ir perduoti elektroniniu būdu kažkuriam žmogui. Tuo metu ši užduotis nebuvo tokia paprasta, kaip gali pasirodyti dabar.  Tokios sistemos pasaulyje nebuvo, mes, besinaudodami savo algoritmais, po truputį, po truputį sulipdėme tai, ką turime. Iš pradžių kiekvieno darbuotojo duomenys buvo saugomi kompiuteriuose, dabar, aišku, jau naudojame debesiją“, – pasakojo įmonės vadovas.

Dabar, pasak pašnekovo, nereikia žmogaus, kuris kontroliuotų darbuotojų patikrą – darbuotojas užeina, pasiima šiaudelį, papučia, sistema jį atpažįsta iš ID kortelės ar pirštų atspaudo, o duomenys automatiškai kaupiami, dorojami ir siunčiami ten, kur sutarta. „Sakykime, jei žmogus blaivus, jam varteliai atsidaro ir jis praeina, jei išgėręs – tuoj pat informuojami asmenys, kuriuos nurodo pats darbdavys, mūsų klientas, o tada – jau tik formalumai“, – apie įrenginių veikimo principą kalbėjo Remigijus.

Didžiausias iššūkis – finansai

 

Paklaustas apie verslo vystymo iššūkius, Remigijus įvardija du pagrindinius: „Na, žinote, idėjos yra idėjos – jų mes tikrai turėjome, tačiau, kai pradedi mąstyti, kaip jas įgyvendinti, pirmiausia atsiremi į finansinį aspektą. Sukurti programas, prietaisus reikia lėšų. Man tai buvo labai sunku – teko remtis tiek savais finansais, tiek imti kreditą. Esu pedagogas, neturiu jokio ekonominio išsilavinimo, taigi sunkiausia užduotis buvo pritraukti lėšų ir spręsti visus finansinius klausimus.“

Antras iššūkis, anot pašnekovo, ypač verslo pradžioje buvo atsargus verslo požiūris. „Kompiuteriai, o ypač išmanioji kompiuterija, buvo naujovė, tad verslas žiūrėjo į tai labai įvairiai. Toks alkotesteris jiems atrodė labai sudėtingas, taigi teko dėti labai daug pastangų, aiškinant, kas tai yra, kaip tai veikia, kokia to nauda. Buvo bėda ta, kad tuo metu įmonės net neturėjo IT žmonių, dirbo su „Excel“ programa ir tiek. Taigi suko galvą, kas čia ką padarys, suinstaliuos, prižiūrės. Viskas pajudėjo vėliau, kai atsirado išmanieji telefonai ir panašūs dalykai, dabar jau visi supranta, apie ką mes kalbame, ką siūlome“, – pradžios iššūkius prisiminė verslininkas.

Išsijudino į užsienio šalis

 

Dabar Remigijus pasakoja, kad jo klientai – pačios įvairiausios įmonės. Prasidėjo viskas nuo policijos – vieni iš pirmųjų klientų, po to – geležinkeliai, autobusų parkai, didieji prekybos centrai, galiausiai pradėjome žengti žingsnius ir į užsienio rinkas. „Kai pradėjome pardavinėti ne po vieną, o po dešimt ir geografija vis plėtėsi, supratome, kad tai tikrai ateities verslas. Ir, beje, viskas nesustoja – savo įrangą nuolat tobuliname, kad būtų kuo daugiau funkcijų, reikalingų klientams. Keičiamės atsižvelgdami į rinkos tendencijas ir technologijų pokyčius. Mes iš tikrųjų niekada ir nesustojome, turbūt nebuvo tokių metų, kai neatnaujinome programos“, – kalbėjo pašnekovas.

Alkotesterių centras jau įžengė į Lenkijos, Latvijos rinkas ir aktyviai bando įsitraukti į Rusijos rinką. Pasiryžus eiti į užsienio rinkas, neretai reikia praplėsti ir žinių spektrą, tam Remigijus pasinaudojo darbuotojų mokymų kompensavimo priemone „Kompetencijų vaučeris“, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. „Šiuo atveju mums svarbios dvi temos – pirmiausia, verslo kalba, kuri labai skiriasi nuo įprasto bendravimo prie stalo. O antra, mums reikia ne „Windows“, o „Linux“ operacinės sistemos mokymų. Tiesiog norime praplėsti paslaugų, kurias teikiame, spektrą. Taigi vieną darbuotoją siųsime būtent į tuos „Linux“ mokymus. Pagaliau, netrukus įsigalioja ir naujasis Asmens duomenų apsaugos įstatymas, norime pasisemti žinių ir šia mums aktualia tema“, – pasakojo  Alkotesterių centro vadovas.

Eksportas į Rusiją, kur tokios įrangos kol kas nėra, anot Remigijus, pats stambiausias artimiausiam laikui užsibrėžtas planas, kuriam  buvo kruopščiai ruošiamasi „Mums gerai sekasi su Lietuvos ir Latvijos geležinkeliais, kartais pagalvojame, gal reikėtų išgryninti specializaciją ir einant į Rusijos rinką. Na, tikslas ir kryptis kol kas tokie“, – artimiausius ateities planus pristatė verslininkas.

 

Portalo „15min.lt“ informacija