Pradžia

Jie sėkmingai pradėjoSpausdinti

Atvyko iš Sakartvelo studijuoti ir įkūrė verslą

Atvyko iš Sakartvelo studijuoti ir įkūrė verslą

Davit Vekua iš Sakartvelo miesto Tbilisio į Vilnių atvyko studijuoti prieš 10 metų ir, pastebėjęs tuščią verslo nišą, įkūrė gruziniškos virtuvės restoraną „Chačapuri“.

Kaip kilo verslo idėja, kokių sunkumų patiria iš užsienio atvykę ir Lietuvoje norintieji kurti verslą, kokios svarbiausios įmonės įkūrėjo savybės, lemiančios verslo sėkmę, pasakoja D. Vekua.

Šiandien Vilniuje ir Kaune veikia jau šeši „Chačapuri“ restoranai ir nesiruošia sustoti, planuose – naujas restoranas Klaipėdoje. Papasakokite, kaip atvykęs iš Sakartvelo nusprendėte likti Vilniuje ir kurti verslą?

Atvykau į Vilnių tikrai nekurdamas jokių verslo planų, tačiau Vilniuje man taip patiko, kad nusprendžiau čia pasilikti ilgiau. Prieš dešimt metų čia beveik nebuvo gruziniškos virtuvės restoranų, todėl nusprendžiau atidaryti bent vieną jų pats. Atidariau pirmą „Chačapuri“ kavinę Vilniaus Sodų gatvėje. Tai buvo tarsi eksperimentas, siūlėme žmonėms paragauti kavos, chačapurių ir kitų gruziniškų patiekalų, užkandžių.

Tradicinė Sakartvelo virtuvė puoselėja ištisus tūkstantmečius siekiančias tradicijas, ji yra įvairi ir įdomi. Norėjome, kad ją atrastų ir Lietuvos gyventojai, nes jaučiame, kad lietuviai mėgsta Sakartvelą, tai gana populiari kelionių kryptis, o ir apskritai sakartveliečius bei lietuvius sieja labai draugiški, broliški santykiai.

Viskas taip gerai klostėsi, net ir be reklamos žmonės nuolat ateina, tad priėmėme sprendimą plėsti savo veiklą, atidaryti dar kelis restoranus. Šiuo metu turime keturis restoranus Vilniuje ir du – Kaune. Mums geriausia reklama – patenkinti restorano lankytojai.

O kaip jums sekėsi valdyti verslą, juk įkūrėte jį iš karto po mokslų, neturėdamas jokios verslo vystymo patirties?

Verslą įkūriau su dviem verslo parteriais iš Sakartvelo. Su vienu iš jų aš pažįstamas jau labai seniai. Gimtinėje jis vysto vyno gamybos verslą ir norėjo atidaryti vyninę Lietuvoje, tačiau prisijungė prie mano vystomos restoranų veiklos.

Iš pradžių versle tikrai nieko nenusimaniau, neturėjau daug patirties, pradėjau viską nuo nulio ir visų subtilybių išmokau vystydamas verslą. Pamažu įgavau daug stiprybių. Vos pradėjęs kurti įmonę suvokiau, kad verslas – tai rizika, kad gali nepavykti, tačiau pasitikėjau savimi ir vis tiek bandžiau. Svarbiausia – atsiduoti darbui 100 proc., nes baimė versle tikrai nepadeda.

Su kokiomis nesėkmėmis teko susidurti ir kaip jas įveikėte?

Mūsų „Chačapuri“ restoranų koncepcija – atvira virtuvė, kai restorano svečiai gali matyti, kaip chačapuri yra gaminami vietoje, o ne šildomi. Iš pradžių buvome nusamdę virėją lietuvę. Puiki moteris, tačiau žmonės, matydami, kad gamina ne gruzinai, priekaištavo, kad tai neautentiška virtuvė.

Gerų virtuvės specialistų Sakartvele – ne vienas, todėl rinkomės didžiausią patirtį turinčius, nors sprendimas vykti į kitą šalį – lengvas tikrai ne kiekvienam. Šiandien iš viso turime jau apie 17 virėjų vien iš Sakartvelo, o visoje įmonėje dirba dar virš 55 darbuotojų lietuvių, kurie yra be galo atsidavę darbui, lojalūs bei geri specialistai.

Stengiamės virtuvei tiekti aukščiausios kokybės maisto produktus, šviežią sūrį užsakome iš vietinių ūkininkų, kurie jį gamina pagal mūsų tradicinį receptą. Pradžioje, prieš maždaug aštuonerius metus, kilo daug sunkumų, kaip atsirinkti kokybišką produkciją siūlančius tiekėjus, pasitelkiau į pagalbą draugus lietuvius, kurie padėjo susikalbėti lietuviškai.

Pradėjus verslą, daug į jį investavome patys, kai verslas augo – investicijos iš šono buvo labai svarbios. Jeigu nebūtume pasinaudoję UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) siūloma priemone, šiandien, vargu, ar dar dirbtume. Galiu tik pasidžiaugti, kad iš užsienio atvykusiems žmonėms įkurti verslą Lietuvoje – nėra apribojimų. Pirmą kartą prašant garantijos paskolai buvo kiek nedrąsu, labai retai kada institucijos patiki maitinimo sferoje veikiančių įmonių sėkme, tačiau „Invega“ maloniai nustebino. Po to, kai mūsų projektus patikrino ir įvertino „Invega“ specialistai, gavome garantiją paskolai, kuri tuo metu mums buvo tikrai reikalinga. Mums buvo suteiktos „Invegos“ paskolos garantijos, atstojusios dalį užstato,  ir taip pat finansinę naštą palengvino dalies palūkanų kompensacija. Anksčiau esame pasinaudoję ir darbo užmokesčio kompensacijomis darbuotojams, kuriems tai buvo pirmoji darbovietė. Ši priemonė ypač padėjo pradedant vystyti veiklą, kuomet įmonė dar tik formavosi.

Kaip lietuviai priima gruzinišką virtuvę?

Apie Sakartvelo virtuvę egzistuoja ne vienas mitas, pavyzdžiui, kad visi patiekalai yra aštrūs, bet tai visiška netiesa, nors mes tikrai mėgstame maistą gardinti prieskoniais ir dedame juos į beveik visus patiekalus. Pastebime, kad Lietuvoje žmonės puikiai nusimano gruziniškoje virtuvėje, atpažįsta skonius ir kvapus, nes nemažai keliauja.

Šiek tiek taikomės ir prie lietuviško skonio, pavyzdžiui, savo klientams Lietuvoje siūlome „Karališkus“ chačapuri, kurių Sakartvele nėra, bet Lietuvoje jie labai mėgstami. Tai veršienos, kiaulienos ir gruziniško sūrio traškioje duonoje derinys. Taip pat Sakartvele sriuba valgoma kur kas rečiau nei Lietuvoje, tačiau čia pietūs neįsivaizduojami be sriubos. Todėl savo į meniu taip pat esame įtraukę kelias tradicines gruziniškas sriubas.