Pradžia

Jie sėkmingai pradėjoSpausdinti

„Namai be gliuteno“: verslo idėją padiktavo dukters alergija

„Namai be gliuteno“: verslo idėją padiktavo dukters alergija

 

Klaipėdoje ir Vilniuje įsikūrusios trečius metus skaičiuojančios kepyklėlės „Namai be gliuteno“ įkūrėja Loreta Želnienė entuziastingai žvelgia į savo ilgai brandintą verslą. Kiekvieną dieną ji padeda šimtams žmonių, kurie netoleruoja gliuteno, o šiandienos aplinkybėmis verslą ypatingai palaiko nuolatiniai klientai.

Kas paskatino įkurti unikalią Lietuvoje kepyklėlę, kaip iš klientų aptarnavimo srities pavyko persikvalifikuoti į kulinarijos profesionalę, kodėl verta pasiryžti ieškoti verslo vystymo galimybių ir pagalbos iš šalies pasakoja L. Želnienė.

Papasakokite apie „Namus be gliuteno“ – kas paskatino įkurti kepyklėlę, kurioje gaminate produktus be gliuteno?

Esame specializuota kepyklėlė ir kavinukė, kur siūlome įvairiausius kepinius žmonėms, netoleruojantiems gliuteno. Gliutenas yra rugių, kviečių, miežių  ir avižų baltyme aptinkama medžiaga, kuri kai kuriems žmonėms sukelia alergiją ir įvairius negalavimus: galvos skausmą, svaigimą, nuovargį, pilvo pūtimą, refliuksą, kraujo spaudimo padidėjimą ar netgi dusimą, o ypatingai dermatitą bei bėrimus.

Viską gaminame ir kepame patys – nuo duonos, tortų iki pyragų ar pyragaičių, išskyrus keletą vegetariškų desertų. Veiklos pradžioje ieškojome receptų internete, juos tobulinome, perdarėme, eksperimentavome. Vėliau kai kurie receptai pradėjo gimti iš nuojautos, kai įsivaizduoji skonį ir bandai jį atkurti naudojant sveikus ir įdomius ingredientus. Kai kurių receptų išgryninimas užtrukdavo ir visą mėnesį, nes kepiniai be gliuteno  paremti visiškai kitokia technologija nei įprasta. 

Jeigu iš pradžių turėjom 20 kepinių, tai dabar mūsų asortimente yra virš 100 skirtingų ištobulintų kepinių. Kepame virš 15 rūšių įvairių duonų, netgi prancūzišką batoną, picų padus, lavašus, virš 10 rūšių tortų, pyragų, sausainių ir  keksiukų.

Jūsų verslas – prieš trejus metus buvo pirmoji tokia kepyklėlė Lietuvoje, kurioje galima įsigyti kepinių be gliuteno. Kaip kilo tokia idėja?

Galima sakyti, kad „Namai be gliuteno“ nebūtų įsikūrę, jeigu ne mano dukra, kuri netoleruoja gliuteno. Maždaug 3-4 metus ieškojome jos negalavimų priežasties. Aplankėme daug gydytojų, tačiau priežastį išsiaiškinau eksperimento būdu pašalinus iš mitybos gliuteną. Teko iš naujo išmokti gaminti, iš maisto raciono išbraukti miltus ir makaronus. Visko mokiausi pati, ieškojau receptų internete, daugiausia užsienio tinklalapiuose. Norėjosi sukaupta patirtimi ir žiniomis pasidalinti su kitais, taip pat gliuteno netoleruojančiais žmonėmis. Taip kilo mintis įkurti specializuotą kepyklėlę, kurioje viskas būtų po vienu stogu.

Kokie iššūkiai tenka kepėjams, gaminantiems be gliuteno? Ar vis dar sunku Lietuvoje rasti produktų, tinkančių begliuteminiams gaminiams paruošti?

Gliutenas miltams suteikia lipnumą, todėl tokie kepiniai būna purūs ir glotnūs, netrupa. Gliuteno netoleruojantys žmonės yra priversti ieškoti alternatyvų, medžiagos, kuri begliuteminius miltus „surištų“. Šiuo metu alternatyvų yra tikrai nemažai, palyginus su tuo, kokia situacija buvo prieš penkerius metus, kai reikėdavo siųstis produktus iš užsienio.  

„Namams be gliuteno“ Klaipėdoje vasarą bus treji metai. Bėgant laikui jaučiu ir augantį žmonių sąmoningumą. Žmonės nori gyventi sveikiau, sąmoningai rūpinasi savo sveikata, todėl ieško sveikesnio maisto, atranda negalavimo priežastis.

Prieš įkuriant „Namus be gliuteno“ daug metų dirbau valdymo ir administravimo srityje, su personalu ir finansais. Tiesioginės klientų aptarnavimo patirties neturėjau. Bet dirbant sau, iš širdies ir su didžiule meile bei atsakomybe,  užsitarnavau klientų pasitikėjimą ir lojalumą. Bendravimas su klientais man teikia didžiulį malonumą. Smagu matyti juos grįžtančius, klausiančius, kaip kažką išsikepti,  kaip jiems kas pavyko, kokia jų savijauta. Tenka pabūti tarsi ir psichologe, kai klientai ateina su netoleravimo testo rezultatais. Dauguma žino mano asmeninę patirtį, todėl ateina pasikonsultuoti, pasikalbėti. Tenka padrąsinti juos, kad nereikia bijoti sužinojus, kad alternatyvų yra šiuo metu tikrai daug, tik reikia jas tinkamai atsirinkti.  Žmonės būna išsigandę, galvoja, kad bus sunku rasti, ką valgyti, tačiau reikia tiesiog iš naujo susidėlioti savo maisto racioną. 

Deja, vis dar tenka susidurti su nuostata, kad sveikas maistas yra neskanus ir neišvaizdus, tačiau paragavę mūsų kepinių neretai nustemba net skeptikai, supratę, jog sveikas maistas gali būti ir skanus, ir sotus. 

Su kokiais iššūkiais susidūrėte verslo pradžioje ir kas buvo sunkiausia?

Idėjos brandinimo laikotarpis buvo ganėtinai sudėtingas, viską skaičiavau ir analizavau, kilo įvairių abejonių. Tuomet užsiėmiau patalpų ir personalo paieška. Įgytas išsilavinimas buhalterijos ir ekonomikos srityje, ilgalaikis samdomas darbas vadovavimo sferoje – visa tai padėjo kuriant nuosavą verslą. Beje, nors su vyru turėjome santaupų, tačiau pritrūkus pinigų įrangai ir įsikūrimui pasinaudojome INVEGA siūlomos priemonės Atviro kreditų fondo 2 paskola. Apie tai sužinojome „Medicinos banke“, kuris labai greitai suruošė visus reikiamus dokumentus, lanksčiai mus aptarnavo. Gaila, kad šiandien nemažai kas neįkuria verslo, nes galvoja, kad pasiskolinti galimybių nėra, o iš tiesų tereikia tik paieškoti. Šiandien sutaupytus pinigus investuojame į plėtrą, į modernesnę įrangą. 

Taip pat vėliau užmezgėme ryšius ir pradėjome bendradarbiauti su viena Klaipėdos kolegija, kuri ruošia kepėjus. Keli studentai pas mus atliko praktiką, nes Lietuvoje nėra mokyklų, ruošiančių kepėjus be gliuteno. O tai juk yra ateities maistas.

Kokie jūsų verslo ateities planai?

Mus labai įkvepia klientai, jų grįžtamasis ryšys, padėkos ir džiaugsmo kupinas žvilgsnis, kai suranda maistą be gliuteno. Todėl planų ir siekių ateičiai turime daug, o vienas iš pagrindinių troškimų – praplėsti savo gaminių be gliuteno kryptį, tačiau tegul detalės lieka paslaptimi. Turime ir dar vieną siekį – atidaryti kepyklėles visuose didžiuosiuose miestuose. Kol kas kepyklėlės veikia Klaipėdoje ir Vilniuje.